Kompiuterių remontas Šiauliuose

1. Išjunkite iš karto. Laikykite įjungimo mygtuką 5–10 sekundžių, kol kompiuteris išsijungs. Neišsaugokite dokumentų – kiekviena sekundė su įtampa didina žalą.

2. Atjunkite kroviklį ir visus laidus. Jei baterija išimama – išimkite ir ją.

3. Apverskite. Atverskite ekraną ir padėkite kompiuterį „palapine“ klaviatūra žemyn, kad skystis ištekėtų.

4. Ko nedaryti: neįjunginėkite „pasitikrinti“, nedžiovinkite plaukų džiovintuvu (karštis išsklaido skystį giliau), nedėkite į ryžius – tai mitas, ryžiai drėgmės iš vidaus neištraukia.

5. Atneškite kuo greičiau. Saldūs gėrimai, kava su pienu ir arbata sukelia koroziją per kelias valandas. Profesionaliai išvalius plokštę, didelę dalį kompiuterių pavyksta išgelbėti.

Mechaninis HDD diskas skaito duomenis maždaug 80–160 MB/s greičiu, o svarbiausia – kiekvienam mažam failui surasti sugaišta po kelias milisekundes. Operacinė sistema nuolat skaito tūkstančius mažų failų, todėl HDD tampa didžiausiu „butelio kakleliu“.

SATA SSD diskas pasiekia apie 500–550 MB/s, NVMe SSD – 2 000–7 000 MB/s, o mažų failų prieiga yra dešimtis kartų greitesnė. Praktiškai: Windows įsijungia per 10–20 sekundžių, programos atsidaro akimirksniu.

Kaip patikrinti, kokį diską turite? Užduočių tvarkytuvė (Ctrl + Shift + Esc) → „Našumas“ → „Diskas“. Ten nurodyta HDD arba SSD.

Perkeliant sistemą (klonuojant) į naują SSD, visos programos, failai ir nustatymai lieka tokie patys – tiesiog viskas veikia greičiau. Senas diskas gali likti kaip papildoma vieta failams.

Laikykite 20–80 %. Daugelis gamintojų (Lenovo Vantage, ASUS MyASUS, Dell Power Manager, HP BIOS) leidžia apriboti įkrovimą iki 80 % – jei kompiuteris dažniausiai stovi prijungtas prie elektros, tai vienas naudingiausių nustatymų.

Venkite karščio. Nenaudokite kompiuterio ant minkštų paviršių, nepalikite saulėje ar žiemą šaltame automobilyje.

Patikrinkite būklę. Komandinėje eilutėje įveskite powercfg /batteryreport – atsiras HTML ataskaita. Palyginkite „Design capacity“ ir „Full charge capacity“: jei likę mažiau nei 60 %, verta galvoti apie keitimą.

Išsipūtusi baterija – pavojinga. Jei pakilo touchpad, korpusas nebeužsidaro ar išlinko dugnas – nedelsiant nustokite naudoti ir kraukite kompiuterį tik po baterijos pakeitimo.

Ženklai: ventiliatorius ūžia net naršant internete; kompiuteris karštas apačioje; lėtėja žaidžiant ar dirbant su vaizdo įrašais; išsijungia savaime; iš angų pučia vos šiltas oras (radiatorius užsikimšęs).

Procesorius, pasiekęs maždaug 95–100 °C, automatiškai mažina dažnį, kad apsisaugotų – todėl perkaitęs kompiuteris tampa lėtas.

Profesionalaus valymo metu kompiuteris išardomas, išvalomas radiatorius ir ventiliatorius, pakeičiama išdžiūvusi termopasta, prireikus – termo padeliai.

Rekomenduojame profilaktiką kas 1–2 metus, o jei namuose laikomi gyvūnai ar rūkoma – kasmet.

3-2-1 taisyklė: turėkite 3 duomenų kopijas, 2 skirtingose laikmenose (pvz., kompiuteris ir išorinis diskas), 1 – kitoje vietoje (debesyje arba pas artimuosius).

Paprasčiausias sprendimas namams: OneDrive, Google Drive ar iCloud nuotraukoms ir dokumentams + išorinis diskas su „Failų istorija“ (Windows) arba „Time Machine“ (Mac).

Išorinį diską laikykite atjungtą – tada jo nepaveiks ir išpirkos reikalaujantys virusai.

Kartą per kelis mėnesius patikrinkite, ar kopija tikrai atsidaro. Nepatikrinta kopija – tik viltis.

Microsoft Windows 10 palaikymas baigėsi 2025 m. spalio 14 d., o namų vartotojams skirtas prailgintų saugumo atnaujinimų (ESU) laikotarpis – 2026 m. spalio 13 d. Kompiuteris veiks toliau, bet naujos spragos nebebus taisomos.

Ar mano kompiuteris tinka Windows 11? Reikia TPM 2.0 modulio, saugaus paleidimo (Secure Boot) ir palaikomo procesoriaus (dažniausiai Intel 8 kartos ar AMD Ryzen 2000 serijos ir naujesni). Patikrinti galite Microsoft programa „PC Health Check“.

Daug kompiuterių netinka tik todėl, kad BIOS išjungtas TPM ar Secure Boot – tai sutvarkoma per kelias minutes.

Jei kompiuteris netinka, aptarsime alternatyvas: komponentų atnaujinimą, kitą operacinę sistemą ar naujo kompiuterio pasirinkimą.

Pasiimkite kroviklį. Daug „nesikraunančių“ kompiuterių gedimų būna kroviklyje – be jo diagnostika būtų nepilna.

Užsirašykite simptomus. Kada prasidėjo, ar buvo smūgis, apliejimas, ar gedimas pastovus, ar atsiranda tik kartais. Nufotografuokite klaidos pranešimus.

Pasidarykite kopiją, jei kompiuteris dar veikia. Svarbiausius failus – į debesį ar USB atmintinę.

Slaptažodis. Jei reikės patikrinti sistemą, mums prireiks prisijungimo – galite jį pasakyti asmeniškai arba laikinai sukurti atskirą paskyrą.